Apie likimą ir lemties ženklus
Daug kalbama apie likimą. Kaip manote, ar toks apskritai egzistuoja? Kodėl?
Aš tikiu jog kiekviena siela ateina su tam tikru planu ar misija. Yra įvairių teorijų apie tai kad siela pati pasirenka kokias nori gauti patirtis, kokias pamokas, arba kad yra kažkas padedantis apsvarstyti ir įvertinti buvusį gyvenimą ir suplanuoti sekantį, o gal pats Kūrėjas siunčia su tam tikromis užduotimis. Bet kuriuo atveju mes negimstame visi lyg švari lenta, kas turi kelis vaikus gali patvirtinti jog visi gimė su savitu temperamentu, polinkiais, poreikiais ir jie vienaip ar kitaip kreipia to mažo žmogučio likimą.
Kas yra likimas?
Išties svarbu įsivardinti kas yra likimas. Daugelis jį įsivaizduoja kaip kino scenarijų – kažkieno parašytą ir jiems duotą tik suvaidinti, kad jame įrašyti jiems nutiksiantys įvykiai. Bet tai labai žlugdantis ir demotyvuojantis požiūris.
Aš likimą suvokiu kaip neatsiejamai susijusį su asmenybe ir charakteriu. Mūsų charakteris yra tai, iš ko kyla mintys, emocijos, žodžiai, sprendimai, poelgiai, pasekmės ir t.t. Ir kai siela planuojasi savo būsimą gyvenimą esu tikra jog kuria strateginį, o ne taktinį planą, numato svarbiausią tikslą – siekiamą gauti patirtį ir galimybę išreikšti save tam tikru būdu, pavyzdžiui patirti save kaip atleidžiančią, kaip mylinčią, kaip dosnią, kaip pasiaukojančią, kaip drąsią. Tam numato reikalingas aplinkybes. Pavyzdžiui viską suprasti geriausiai padeda palyginimas ir kontrastas, tad jei nori patirti save kaip drąsią, galbūt reikia patekti į baimę keliančias aplinkybes, pajusti savo silpnumą, bet tuo pačiu gauti motyvaciją rasti savyje drąsos. Yra toks pamokantis pasakojimas kaip Mažajai Sielai, trokštančiai pažinti ir patirti save kaip šviesą Kūrėjas patarė jog tam, kad patirtų save kaip šviesą ji turi apsupti save tamsa, eiti ten, kur šviesos nėra.
Taigi mano supratimu likimas yra ne konkretūs mums numatyti įvykiai, jie yra kintama plano dalis. Labai dažnai matau Taro kortose, kad žmogui sužinojus apie laukiančius įvykius ir kažką savyje pakeitus tie įvykiai keičiasi, nebeišsipildo. Likimas yra ta misija, kurią siela trokšta įvykdyti – išreikšti save tam tikru būdu. Dažniausiai tam reikia išsigydyti tam tikras traumas, įgyti tam tikrų savybių. Ir patys renkamės ar eiti tiesiausiu keliu į tai ar priešintis. Bet kuriuo atveju bus suržeisuotos reikiamos aplinkybės, patirtys, įvykiai, kurių reikės padėti mums eiti link sielos numatyti tikslo.
Didžioji dalis lietuvių tiki ir Dievu, ir likimu. Ar tai suderinama?
Žinoma suderinama. Prisiminkite biblines istorijas kaip pats Dievas paskiria kokiam nors žmogui tam tikrą užduotį, o tuo pačiu ir likimą. Pavyzdžiui apsireiškęs degančio krūmo pavidalu Mozei paliepė išvesti žydus iš Egipto, išlaisvinti iš vergijos. Likimas iš esmės yra misija, užduotis ką reikia nuveikti ir kartu savybės, kurias tenka įgyti, kad pajėgtum tai atlikti. Visose tokiose istorijose gan ryšku tai, jog Dievas nepasirenka tų, kurie jau yra tuo, kuo turi būti, kad atliktų užduotį, jiems tenka nueiti tam tikrą kelią ir tapti tais, kurie pajėgs atlikti patikėtą misiją. Tai ir yra likimo kelias – augimas ir tapimas tuo, kuris pajėgs įgyvendinti tikslą. Galime kalbėti apie biblines ar mitologines istorijas, galime kalbėti apie daug pasiekusius šiuolaikinius verslininkus ar menininkus, bet ką atlikusį žygdarbį, sukūrusi kažką didelio – visi iš pradžių jautėsi per maži tai didelei vizijai, bet dėjo visas pastangas kad priaugtų iki jos, o aukštesnės jėgos suteikia visą pagalbą, kurios reikia šiame kelyje – visus pagalbininkus, visą informaciją, visus iššūkius, išbandymus, sunkumus ir galimybes, kurios padės įgyti savybes, išsiugdyti gebėjimus, rasti resursus.
Kas yra likimo ženklai? Kas juos siunčia?
Tikriausiai viskas yra likimo ženklai. Mūsų siela pritraukia žmones, aplinkybes, galimybes, iššūkius, kurių reikia realizuoti jos misijai. Taigi visą savo gyvenimą galima skaityti kaip ženklą, atkreipti dėmesį ar dabartiniame kelyje ir situacijoje sulaukiame daug palaikymo, ar mus stumia iš ten, ar gauname pozityvius iššūkius, kurie padeda/skatina/verčia įveikti savo kompleksus, ar mus stabdo kone mūro siena.
Kokiais likimo ženklais tikėti verta, o kuriuos tariamus ženklus galima ignoruoti?
Aš linkusi nekreipti dėmesio į tuos tipinius prietarus, mylėti visų spalvų kates ir žiūrėti ten, kur išties gauname atgalinį ryšį. Pakanka apsidairyti po savo gyvenimą vertinant jį kaip veidrodį, atspindinti tai, kas esame, ką turime viduje. Kareivis visuomet ras ar susikurs aplink save karą, gydytojas ras ligų, kurias galėtų gydyti, gelbėtojas susiras ką gelbėti, auka susiras skriaudėjus, o skriaudėjai aukas.
Jei ima persekioti smulkios nesėkmės ir nelaimės, viskas krenta iš rankų aš patariu ne pradėti raganų medžioklę ieškant kas nužiūrėjo pikta akimi, o pirmiausia atkreipti dėmesį į savo vidinę būseną, gal žmogus jaučia didelę įtampą ir stresą, todėl yra išsiblaškęs, dirglus, nekoordinuotas, skuba ir nemąsto aiškiai. Gal nervų sistemos įtampa kyla dėl kažkokių mineralinių medžiagų ir vitaminų trūkumo racione.
Aš esu gan žemiška, nors ir dirbu ezoterikos srityje, nesu linkusi kelti panikos, gąsdinti žmonių ir pirmiausia ieškau elementarių žemiškų priežasčių, vertinu tuos paprastus ženklus, matomus plika akimi, girdimus iš žmogaus pasakojimo ir tik po to tikrinu ar už viso to slypi ir energetinio ar maginio lygmens problemos, ar jos yra priežastinės ar kaip tik fizinio ir emocinio išsibalansavimo pasekmė.
Ar likimo ženklų reikia ieškoti, ar jie ateina tik savaime? (Jei galima, su pavyzdžiais)
Jie egzistuoja visa laiką, jie yra viskas, kas mus supa, ir ne kažkokie mistiniai ženklai, o kasdienio gyvenimo aplinkybės. Tačiau atsakymas neturi prasmės be klausimo, tad atsakymą įsisąmoniname tik suformulavę klausimą. Pavyzdžiui jei jaunuolis eidamas gatve, keliaudamas į parduotuvę mąsto apie pirkinių sąrašą ir vėjas jam tiesiai į veidą bloškią plakatą, kuriame kviečiama dirbti savanoriu kažkokioje organizacijoje jis jį numes į šalį ir tiek. Bet jei eidamas jis giliai mąsto apie savo tolimesnį kelią baigus studijas, svarsto ar eiti dirbti pas dėdę, vykti į užsienį, o gal tęsti studijas tas plakatas sutapęs su klausimu jam bus atsakymas ir jis nuspręs kurį laiką padirbėti savanoriu, o vėliau gyvenime jam pasitarnaus ši patirtis.
Panašų principą galima taikyti renkantis antrąją gyvenimo pusę. Dabar tos paieškos ir pasirinkimas visiems didelė problema, nes žmonės mano jog turi teisingai išsirinkti ir yra jiems skirtas vienintelis ar vienintelė. O mano supratimu pritraukiame tik tokius žmones, kurie atitinka mus ir dera su mumis vibraciniame lygmenyje, todėl klaidų apskritai nebūna. Jei užsimezgė pažintis, atsirado jausmas, nesvarbu ar tie santykiai bus harmoningi ar disfunkciniai – būtent tokį žmogų pritraukei, toks šiuo metu yra tau skirtas ir per tą buvimo su juo patirtį gali pažinti save ir suprasti kuo jį pritraukei, įvertinti ar tikrai šito nori, ar kažką keisi savyje.
Įsivaizduojate kaip viskas tampa paprasta? Tiesiog kai jautiesi pasirengęs santykiams pasiunti Visatai mintį jog nori rasti sau tinkamiausią šiuo metu porą ir priimi tą, kuris ateina. Nelikus dvejonių galima ramiai pasišvęsti šių santykių puoselėjimui ir asmeniniam augimui. Nes akivaizdu jog šiais laikais praktikuojamas kito, tinkamesnio žmogaus ieškojimas mažai pasiteisina. Esu išklausiusi daug istorijų kaip moterys vėl ir vėl pasirenka panašaus tipo vyrus ir santykiuose toliau turi panašius iššūkius. Niekur nuo savo pamokų nepabėgsi, geriau nė nešvaistyti tam laiko.
Kur ieškoti atsakymų, jei reikia apsispręsti svarbiu gyvenimo klausimu? Kokie ženklai tiksliausi?
Kiekvienam tai skirtinga. Aukštesnės jėgos su kiekvienu bendrauja ta kalba, kurią tas žmogus geriausiai supras, tad ir ženklus atsiųs kiekvienam tokius, kokius jis bus pajėgus suprasti. Taigi nėra universalios ženklų kalbos. Kaip ir sapnininkai nelabai turi prasmės, nes kiekvieno pasąmonė suformuota unikalios patirties siųs ženklus paremtus to žmogaus patirtimi. Pavyzdžiui jei man būtų įkandęs mylėtas šuo ir būčiau suvokusi tai kaip artimo išdavystę, galbūt pasąmonė panaudotų tą pavyzdį atspindėti bręstančiai problemai santykiuose su draugu. O gal tos patirties išvada būtų buvusi visai kitokia, kad nereikia provokuoti pavojingo padaro ir situacijos ir piktas šuo sapnuotųsi kaip perspėjimas jog pati elgiuosi pavojingai. Taigi tik pats žmogus gali iššifruoti gaunamus ženklus ir jei jų nesupranta, gal tai visai ne ženklas, o tai, kas bus svarbu atvirai sąmonei atrodys akivaizdu.
Ar galima matyti ir kitų žmonių, tarkime vaikų ar sutuoktinio, likimo ženklus?
Jei kalbėsime ne apie banalius prietarus, o gilų žvilgsnį į kito žmogaus elgesį, savybes, gyvenimo aplinkybes – žinoma. Tiesa, tai bus panašu į bandymą suprasti kažką tik paviršutiniškai žinoma užsienio kalba. Mes nepažįstame kito žmogaus sielos gelmių, nežinome visų jo minčių, jausmų, tad tas ženklų stebėjimas ir interpretavimas didele dalimi vyks per savo patirtį ir filtrus. Taigi galime klaidingai kažką suprasti. Todėl ir skatinu savo klientus atėjusius pas mane konsultacijos dalyvauti kortų interpretavimo procese, aptarti, pasidalinti savo vertinimais, kad drauge rastume teisingą atsakymą. Nešališkas kito žmogaus žvilgsnis iš šalies, pastangos suvokti platesnį paveikslą labai naudingi jei neįpainiojamas asmeniškumas kaip lengvai nutinka tarp artimų žmonių. Artimieji matys ir traktuos matomus ženklus apie kitą, kai iš tiesų jie bus apie jį patį, apie jo subjektyvumą, tikruosius motyvus ir poreikius.
Ar ženklų ieškojimas nėra pernelyg įtraukiantis? Galbūt geriau nežinoti savo likimo?
Tikrai nerekomenduoju užsiimti nuolatiniu ženklų ieškojimu, bet vidinis susiderinimo su savo siela ir likimu jausmas, atvirumas aukštesnių jėgų vedimui leis pajusti kada gaunate perspėjimą, patarimą, paraginimą. Nereikia žinoti savo likimo laukiančių įvykių prasme, bet gyvenimas įgyja prasmės ir tikslo jausmą kai suvokiame savo misiją, ką atėjome nuveikti, pasiekti, kuo tapti. Aš kėliau klausimą, mąsčiau, laukiau ženklų ir atsakymų kol viena diena sąmonė tarsi nuskaidrėjo ir suvokiau kaip aš atėjau save išreikšti ir ką nuveikti. Tai nutiko kai atmečiau visas mintis kuo turėčiau tapti ir priėmiau kas esu. Juk natūralu jog pomidoro sėklai lemta užaugti į pomidorą ir subrandinti pomidoro vaisius, o ąžuolo sėklai užaugti į ąžuolą. Jei pomidoro sėkla manys jog ji turėtų tapti ąžuolų, ji jausis nepatenkinta savo ūgiu, išvaizda neatitinkančią ąžuolo, nevertins ir nepuoselės savo vaisių pomidorų. Gamtoje tokių kvailysčių nėra, o žmonės nuolat tai daro – lygiuojasi į įvairiausius stereotipus, siekia vienodos standartinės laimės ir neleidžia sau būti unikaliais ir eiti savo keliu. Tada ateina ženklai ligų, sunkumų, beprasmybės, nepasitenkinimo pavidalu, kaip kančia, kad aplinkiniai nesuteikia mums trokštamos laimės. O laimė ateina iš sielos kai jai leidžiame realizuoti savo misiją, kai išreiškiame tikruosius save.
Taigi paklauskite savęs ar realizuojate savo misiją ir potencialą ir atsakymas bus akivaizdus iš to ar jaučiate įkvėpimą, entuziazmą ir džiaugiatės savo gyvenimu. Paklauskite savęs ko iš tiesų norite ir rimtai apsvarstykite pirmą impulsyvią mintį. Paklauskite kaip turite augti į save pačius ir įsižiūrėkite kokias situacijas siunčia likimas, kokių savybių jos iš jūsų reikalauja, kad būtų išspręstos pozityviausiu būdu.
Labas vakaras, noriu paklausti gal jūs pradėsite suprasti prietarai ar perspejimas ar nekreipti demesio.
Norime pirkti nama,buvęs nedidelis jame gaisras, nuvažiavome apžiūrėti neradome seimininkes, poto kai ruošėmės jau išvažiuoti ji Atvazevo.
Antra bande atrakinti duris kad yeiti- nulūžo raktas, duris islupo kad patektume vidun.
Trečia- turėjau ryt vykti tame name isvedzioti elektra- vėl stop,susirgo elektriko dukryte.
Trys nesuprantami ženklai
Ka jie nori pasakyti?
Sveiki, yra patarlė ”kaip pasiklosi taip išmiegosi”, nors akimirkom manau kiekvienas jaučia, kad su mumis žaidžiama lyg su lėle. Asmeniškai aš esu labai svakoklė ir tt, šie metai labai daug neigiamų emocijų davė, ir taip norisi pasakyti, kad tai likimo dovana ir ritojus bus šviesesnis. Tikiu kiekvienu siunčiamų ženklu ir tikrai žinau visame kame yra prasmė, bet tuo pačiu ir jaučiuosi kažkieno pamiršta, o gal tai likimas būt tuom pralaimėtuoju.
Bendraujant su jumis, skaitant vienos iš jūsų laiškelį ir mintis apie likimą kilo įkvėpimas ir panorau pasidalinti, tad pridėsiu savo mintis komentaruose. Jos neprieštarauja straipsnio mintims, o jas papildo.
Mes tikrai esame vedami, nors turime laisvę to vedimo neklausyti. Tik va laimingiausi būname kai laisva valia pasirenkame eiti mums siūlomu keliu, vykdyti savo sielos planą. Juk laisva valia yra ne vien fiziniame ego lygmenyje, ji yra ir sielos lygmenyje ir siela pasirinko gauti tam tikras patirtis, pamokas, o kai ego joms priešinasi, gaunasi jog mažoji ir nereikšmingoji, laikinoji mūsų dalis priešinasi amžinajai ir esminiai mūsų daliai. Argi ego gali laimėti? Argi visuma gali jausti harmoniją ir laimę kai ji viduje susipriešinusi? Gal ta disharmonija viduje ir pritraukia problemas, nelaimes, juk su kuo rezonuojame, tas ir įeina į mūsų gyvenimą. Taip natūraliai gaunasi tie ženklai kai einame neteisingu keliu, priešinamės ne kam kitam, o patys sau, savo sielai.
Sveika Ilona, nelabai vietoje parašėte. Disbalansas labai bendras išsireiškimas, o kuri liauka konkrečiai išsibalansavusi, ar kurios, kuri pirminė ir išveda iš pusiausvyros kitas. Tarkim patiriant daug streso, nuolat aktyvuojant antinksčius išskirti streso hormonus jie išseks, bet tuo pačiu išves iš pusiausvyros skydliaukę. Jei žinote kuri liauka ne taip veikia, žiūrėkite kurią čakrą ji atitinka ir įsigykite tos čakros spalvos akmenį. Bendrai hormonus veikiantis yra mėnulio akmuo, bet mano manymu jis daugiau susijęs su kiaušidėmis, moteriškais hormonais, tad ieškočiau specifiškiau.
Dauguma sako : Toks likimas! Bet deja tai mano manymu nera taip. Likima mes galime pakoreguoti ir gan stipriai. Reikia siektiek noro, ziniu ir pozityvumo 🙂
Jeigu delno linijos keiciasi, tai ir likimas keiciasi, o kas ji keicia? Mes patys. I gyvenima atejome ne siaip sau, visi turime nueiti savo kelia/savo misija. Vieni tai jaucia stipriai, kiti maziau kiti gal isviso net nejaucia….. Todel ir likima pakeisti nevisiems ir iseina. As pati savo likima matau savo senatveje, kai busiu tikra kad padariau daug ka turejau padaryti ir zvelgdama i praeity galesiu anukams pasakyti toks mano likimas buvo/tokia mano misija buvo…. Tikiu kad esu gyvenime kad padaryciau kazka gero ir sito is visos sirdies siekiu….. tad likimas manomano rankose 🙂
Grazaus sekmadienio!
Labai teisingas straipsnis ir sutinku su tuo, kas parašyta. Vadovaujuosi senolių patarle, kad kiekvienas mes esame savo likimo kalviai, kiekvienas iš mūsų bet kokioje situacijoje turi galimybę rinktis. Tikiu tuom, jog siela į šį pasaulį atsiunčiama su misija, tačiau ar ji tą misiją įveiks, Aukščiausiasis to nenumato. Mano pačios gyvenimas labai nelengvas, labai anksti subrendau psichologiškai, būnant vaiku tęko spręsti suaugusiųjų problemas, netgi savo mamai buvau ne mokine, o mokytoja. Ir niekada nebuvau panaši nei į vieną iš savo giminės narių. Pastoviai kankindavo tie patys klausimai „kodėl būtent man tenka toks likimas? Kodėl visi kiti turi normalius tėvus ir šeimas, o aš ne? Ar čia man baismė ar mano paskirtis yra kitokia nei visų kitų?” Atsakymus į šiuos klausimus supratau tik labai neseniai, prieš pora metų. Nuo tada pakeičiau savo mąstymą, elgesį ir stebuklas įvyko ☺ elgesio pasikeitimus įtakojo mano pažįstamos pasakyti žodžiai kurie tuo metu man nuskambėjo labai grubiai ir reakcija į juos, žinoma, buvo atmestinė, bet vienatvės minutėmis tie žodžiai vis skambėdavo mano ausyse „kiekvienas pritraukiame prie savęs tai, kuom patys esame, purvas niekada nepritrauks prie savęs švaros, dirbtinis metalas niekada nepritrauks tauriųjų metalų” (kaip Linos pavyzdys su vibracijomis). Tada supratau šių žodžių reikšmę ir supratau kuria linkme man reikia pasukti. Per paskutinius 4 metus mano gyvenimas pasikeitė kardinaliai. O naujas etapas dar ir apdovanojo mane mano taip ilgai lauktu stebuklėliu, kuriam kitą mėnesį bus 1,5 metukų ☺ ir vos tik pastojusi puikiai žinojau, kad šis žmogutis yra man siųstasis, kad įgaučiau jėgų tolimesniam misijos vygdymui. Žinojau ir tai, kad jis bus įpatingas, ką gimimo istorija ir patvirtino ☺
Ir netgi prieš daugiau nei šešis metus, Jūsų Lina, pasakyti man žodžiai jog niekas mano gyvenime nesikeis iki kol nesulauksiu trisdešimties, įrodo tai, kad net ir žinodamas savo ateitį, žmogus ne visada įstengia ją pakeisti (galbūt trūksta supratimo, galbūt pamoka dar neišmokta, galbūt tiesiog nebėra jėgų kažką keisti). Taigi Lina, buvote teisi, peržengus mano 30mečio slenkstį viskas pasikeitė ☺
Aš labai tikiu likimu, ne pats žmogus renkasi savo gyvenimą, jis dažniausiai jau būna suplanuotas. Ne veltui yra posakis „tam tikru laiku, tam tikroje vietoje turi būti ten, kur turi būti. Dažnai netgi su tam tikru žmogumi”. Mano širdis yra begalinė, esu pilna užuojautos, pagalbos kitiems, dosni ir t.t., bet gyvenimas man negaili sunkumų. Vis klausiu kodėl, o atsakymas slypi kažkur viršuje mūsų. Sakome, toks likimas. Bet aš tikiu geresniu ir šviesesniu rytojumi, nes tikiu, kad pauzės, sunkumai tai yra pasiruošimas kažkam kas turi įvykti ateityje. Gal sunkumai būna tam, kad suvoktume savo klaidas, gal kad širdis būtų dosnesnė, gal kad matytumėte didžius dalykus mažose smulkmenose, o iš jų patirtume likimo dovanas. Galėčiau dar daug diskutuoti šiuo klausimu 😉
Laba.neseniai nustate hormonu disbalansa endokrinini.gal galite patarti koks akmuo padetu subalansuoti hormonus?
Aciu
Linkiu kuo greičiau Jums pasveikti (manau, prie šio linkėjimo prisidės visi Jūsų puslapio skaitytojai).
Tiesiog sunkiai sirgau plaučių uždegimu, tik grįžau iš ligoninės, laukia kalnas darbo, tad tiesiog šį mėnesį nespėjau ir jau vargu ar bespėsiu.
Sveiki, Lina
kažkaip nesimato spalio mėnesio taroskopo, nors mėnuo jau įpusėjo. Ar įvyko kažkokie tai pasikeitimai?
Pagarbiai,
Daiva
Tikriausiai esu pakankamai kvalifikuota atsakyti į tokį klausimą kai išties gyvenime turiu rimtų sunkumų. Gimiau su genetine liga, kuri pasireiškė vaikystėje ir su metais progresuoja, dėl kurios atrofuojasi raumenys ir darausi vis silpnesnė fiziškai. Prieš kelis metus nebeužteko jėgų vaikščioti ir teko įsigyti vežimėlį. Bet esu išties laimingas žmogus ir savo negalios nesureikšminu, galiausiai niekas neturi visko. Galėčiau kaupti nuoskaudas, gailėti savęs, susitelkti į tai, ko neturiu, ko negaliu, kas negerai, bet kam man tai? Aš renkuosi gyventi laimingą ir prasmingą gyvenimą, būti naudinga aplinkiniams, skleisti įkvėpimą, o ne depresiją, tad žmonėms visuomet šypsausi, dirbu su savimi, po truputi identifikuoju ir įveikiu savo kompleksus, klausau savo širdies, einu kur ji veda ir kiekvieną akimirką renkuosi susitelkti į tai, kas mano gyvenime yra gero, kas aplink mane yra gražaus. Pakanka ir mėgstamos muzikos ar pažiūrėti per langą į gamtą, į visuomet kvapą gniaužiantį dangų ir bet kokį norą gailėti savęs ar skųstis pakeičia dėkingumas už šį įdomų, nuostabų gyvenimą, už visas galimybes, kurias turiu realizuoti save jei veiksiu, o ne sėdėsiu sudėjusi rankas. Laimė tai pasirinkimas, ji nepriklauso nuo jokių išorinių aplinkybių, net sveikatos. Visuomet galima rasti už ką būti dėkingai, ko norėti, siekti, kuo džiaugtis. Taigi mano atsakymas yra nekovoti su sunkumais, o susitelkti į tai, kas gera ir gražu, matyti galimybes, o ne sunkumus. Tikiuosi ir jums pavyks taip prisiimti atsakomybę už savo laimę ir tvirtai pastatyti save į pozityvų kelią.
Laba diena,
norėčiau paklausti, kaip jūs asmeniškai save motyvuojate gyventi toliau, žvelgti pozityviai į pasaulį po sunkių išbandymų,ligų, netekčių, blogų dienų…kaip save skatinate, kokius ritualus atliekate, kad palengvėtų, kaip nusikratote viso kas prisikaupė?
Ačiū už atsakymą.
Likimas , aisku, egzistuoja kiekvienam savo, taciau,gyvenimo misija, mano manymu, visiems zmonems yra viena – sielos evoliucija, t.y. mes ateiname i si gyvenima dvasiniam apsivalymui. Jei mes nebutume taip atitole nuo gamtos, jos desniu, tai intuityviai jaustume teisingus sprendimus bei likimo siunciamus zenklus, taciau mes ijungiame logika, emocijas, o ne intuicija ir todel ta misija tampa tokia nesuprantama. Reikia prasyti auksciausiu jegu ir Dievo pagalbos ir jis nukreips reikiama linkme, bet mes istisai blaskomes materialinese mintyse vietoj to, kad nukreiptume savo zvilgsni i vidu, I savo siela..Todel ir nesuprantame, kodel gyvename, kuo mums uzsiimti, kas yra laime ir sekme…
Supratau ačiū už atsakymą
Pritariu. Jei mes kreiptume i savo nuojautas, sirdies balsa, galetume pakreipti gyvenima teisingesnia kryptimi.
Aiškiaregystė platesnis terminas, o jei jūs jaučiate tik mirtį, tarsi radijas nustatytas tam tikroms bangoms, tam tikroms vibracijoms sakykim jog turite jaurumą ne itin smagiems dalykams. Ar esate girdėjusi apie tokias mitologines būtybes kaip Banši? gal tie mitai kilo iš panašų talentą, jautrumą turėjusių žmonių.
Sveiki,
Ką manote apie tai kai susapnuoji konkrečių žmonių mirtis ir žinai, kas mirs vėliau.
Ar tai traktuojama kaip aiškeriagystės dovana? Taip jau tęsiasi daugiau nei dvidešimt metų po
tokių dalykų emociškai labai išvargstu.