Bendraujant su kliente kilo įdomus ir manau daugeliui aktualus klausimas, tad norėčiau savo mintimis pasidalinti su visomis moterimis. Tema apie tai, jog moterys labai greitai ir labai daug investuoja į naują pažintį emociškai ir dažnai dėmesį rodę vyriškiai pamatę jog moteris jau „užkibo” ir nori jau kažko rimtesnio, nori pažadų, garantijų, įsipareigojimo, ateities perspektyvos išsigąsta ir sprunka.
Aš manau jog moters tokia prigimtis – įsijausti emociškai, atsiverti, priimti, mylėti, prisirišti. Jei pradedi santykius su mintimis jog gal šis žmogus bus mano gyvenimo partneriu, prisirišimas atsiranda labai greitai. O po nusivylimų likę randai apsunkina šį natūralų procesą įtarimais, nepatiklumu, siekiu apsisaugoti, iš anksto gauti garantijų, kurių niekas negali duoti.
Puiku būtų apskritai apsisaugoti nuo tokio pavojaus – pirma pažinti žmogų ir racionaliai įvertinti ar jis iš esmės suderinamas su mūsų charakteriu, ir jau tuomet pradėti artimesnį ryšį ir žiūrėti ar gims Meilė. Todėl senovėje santuokas organizuodavo tėvai ir piršliai 🙂 Būtų puiku sukurti šiems laikams pritaikytą tokią tradiciją. Būtų ekspertai, kurie testuotų žmones ir parinktų vienas kitam tinkamus, o jau tuomet jie pažindintųsi ir žiūrėtų ar patiks vienas kitam. Nors pats gyvenimas ir yra toks ekspertas ir didžia dalimi toks procesas vyksta natūraliai.
Populiaraus lektoriaus Dariaus Ražausko teigimu moteris žinanti savo vaidmenį ir pareigas, mokanti elgtis kaip gamta numatė moteriai gali būti laiminga su bet kuriuo vyru. Galiausiai jokio kito nei tau skirtasis, tas, kurio esi verta ir negali gauti, tad pergyvenimas ar nesuklydai yra tuščias. Jei gavai žmogų su trūkumais, vadinasi tau tokio reikia tavo tobulėjimui. Jis toks, nes pati turi trūkumų ir savo netobulumu jis skatina tave tobulėti.
Tačiau bet kuriuo atveju moteris turi pasibranginti, leisti vyrui rodyti iniciatyvą, siekti jos. Kuo daugiau pastangų įdės siekdamas, tuo labiau brangins, gerbs ir vertins likusį gyvenimą. O moteriai geriau būti atvira širdimi, bet kartu to neskubėti parodyti. Vyras vidumi jaus jog moteris mylinčios širdies, bet jo protas matys jog ji ir taip laiminga ir pilnavertė asmenybė, jai jo taip būtinai nereikia. Tuomet ir stengsis ją laimėti 🙂
Sveiki pastebėjau tokią situaciją kad jei netobulėji situacija gali kartotis….
Jeigu išsiskiri… geriau pradėkime nuo kito galo. Jeigu tobulėji, mokaisi, tiesiog atrandi save, apsivalai nuo ribojančių ir klaidingų įsitikinimų, nuo egoizmo, tavo energijos vibracija tampa švaresnė ir aukštesnė. To pasekoje antroji pusė tokia kokia buvo nebetinka ir arba jis taip pat tavo pokyčių paragintas ir įkvėptas keisis, arba pasitrauks ir padarys vietą kitam, tinkamesniam. Taigi iš šalies matydami skyrybas iš tiesų negalime žinoti ar tų žmonių kelias drauge natūraliai baigėsi, jie išaugo savo santykius, ar jie nesusitvarkė su jiems duotais iššūkiais ir dar labiau pabloginę savo karmą keliauja ieškoti dar „prastesnių” partnerių. Bet ir vėl čia supaprastinimas ir suabsoliutinimas. Kadangi žmonės turi labai įvairių pamokų, dažnai sunku suprasti kaip gi turi atrodyti tas augimas. Kažkuri moteris gal mokosi kantrybės ir tolerancijos, kažkuri meilės ir švelnumo, kažkuri savigarbos ir savarankiškumo, o to nežinodami nesuprasime koks gi tas teisingas kelias ir tobulėjimas. Viena aišku – kelių yra daugiau nei du – tiesiog likti ir būti arba išeiti ir išsiskirti.
Laba diena , Lina,
kaip visada įdomūs Jūsų straipsniai, įdomus ir šis. Tik kilo mintis paklasuti. Jūs parašėte „Jei gavai žmogų su trūkumais, vadinasi tau tokio reikia tavo tobulėjimui. Jis toks, nes pati turi trūkumų ir savo netobulumu jis skatina tave tobulėti”. Bet jeigu negali gyvent su žmogumi, kuris turi tuos trūkumus ir išsiskiri. Ar tai reiškia , kad nebetobulėji, ar vėl gausi kitą vyrą su trūkumais? Ačiū.