Karma ir astrologija arba kodėl nutinka negeri dalykai

Tikriausiai nieko stebėtino, kad gimusi su sunkia genetine liga ir vaikystėje išgirdusi iš gydytojų, jog ilgai negyvens, tarologė Lina Balsė nuo ankstyvo amžiaus ėmė mąstyti giliomis temomis ir kelti sudėtingus klausimus: „Kodėl ir už ką man taip? Kokia šios sunkios patirties prasmė? Laimei, gydytojų prognozės bėgant metams švelnėjo ir gavau pakankamai daug laiko atsakymams rasti“, – prisipažįsta tarologė.

Ar karma – visuomet bausmė už praeitų gyvenimų nuodėmes?

Atsitiktinumo idėja, kad negerų dalykų nutinka ir geriems, ir blogiems žmonėms, man nepriimtina vien dėl to, kad ji nieko nepaaiškina ir neįprasmina. Kažkas turi slypėti už to, kas mums atrodo tik kaip atsitiktinis įvykių ir aplinkybių kratinys. Ir tai turi būti kažkas didelio, jei jau tai sunku suvokti. Taip dar nesulaukusi paauglystės susidūriau su reinkarnacijos ir karmos idėjomis. Jeigu kažkokie procesai vyksta ne viename, o per daugelį gyvenimų (o ir kas gali suspėti patirti ir išmokti viską per vieną gyvenimą?), natūralu, kad visų įvykių ištakas, priežastis ir pasekmes sunku susieti. Kita vertus, gal nėra taip svarbu sąmoningai suprasti įvykių dėsningumus.

Pradinis suvokimas, kad karma – tai bausmė už tai, ką padarei negero ankstesniame gyvenime, bėgant laikui evoliucionavo. Dabar man net keista matyti, kad pripažinti autoritetai, knygų autoriai jų įvaduose rašo, kad karma – tai ne bausmė, o kažkas gilesnio ir turinčio teigiamą reikšmę, tačiau likusioje knygos dalyje vis tiek kalba apie problemas, kurių nusipelnėme už praeitų gyvenimų nuodėmes. Taigi karma vis tiek prilyginama bausmei.

Tuomet kas iš tikrųjų yra karma?

Aš karmą suvokiu kaip visiškai neutralų mechanizmą, vedantį žmogaus sielą tobulėjimo link. Prisiminkime, nuo ko viskas prasidėjo. Dievas sukūrė žmones pagal savo atvaizdą, taigi, pirmiesiems žmonėms buvo suteikta laisva valia ir galimybė rinktis. Pirmosios žmonių sielos – Adomas ir Ieva, žengė labai svarbų žingsnį – suvalgė Gėrio ir Blogio pažinimo vaisių, nes norėjo prilygti Dievui. Taigi, mes norėjome tobulėti per pažinimą. Išvarymas iš Rojaus į Žemę, įvilkimas į materialų mirtingą apvalkalą traktuojamas kaip bausmė, bet aš linkusi laikyti tai tik pagalbine priemone, kurios reikėjo mūsų pačių pasirinktam pažinimo procesui. Pakartosiu esmę – mes pasirinkome pažinti gėrį ir blogį, norėdami tobulėti. Todėl siekiame prilygti Dievui kaip kad vaikai pažindami pasaulį vysto savo asmenybes, kol prilygsta tėvams.

Dėl Dievo sukurtų pirmųjų žmonių pasirinkimo gyvename Žemėje, pamiršę savo kilmę ir tai, jog nesame atskiri mirtingi individai, o dieviškos visumos dalelės. Atsiskyrimas tėra iliuzija, mes tebesame visuma. Žemėje mes patiriame gėrį ir blogį, pažįstame visas šių būsenų formas bei tobulėjame pažindami pasaulį ir laisva valia priimdami sprendimus.

Taip išeitų, kad karma – nei bausmė, nei atlygis?

Karma – tai Visatos mastu veikiantis, labai gilus ir platus priežasties ir pasekmės dėsnis. Jis nei atlygis, nei bausmė, tiesiog teisinga ir logiška visų įvykių, minčių, žodžių, poelgių pasekmė, leidžianti suprasti procesą, pažinti gėrį bei blogį ir, padarius išvadas, priimti tolesnius sprendimus. Be karmos dėsnio tobulėjimas būtų neįmanomas, nes jeigu nebūtų „atoveiksmio“, kaip kitaip įvertintume tai, ką sukūrėme?

Nusikaltimo ir bausmės idėja yra pernelyg primityvus požiūris į karmą, nes, šiaip ar taip, mes patys pasirinkome pažinti gėrį ir blogį. Vadinasi, patirti reikia viską. Žmogaus užduotis – tobulėti einant per visas patirtis. Ir būdami riboto žemiškosios sąmonės lygmens, dar nesame pajėgūs suvokti viso paveikslo bei padaryti išvadų iš praeities įvykių. Tai įvyksta esant aukštesnės, materijos neapribotos sąmonės lygmens tarp gyvenimų, kuomet įvertinus ankstesnę patirtį sudaromas tolimesnis tobulėjimo per žemiškas patirtis planas, užduotys sekančiam įsikūnijimui.

Ar kiekvienas žmogus gimsta jau turėdamas gyvenimo planą?

Jeigu karma yra tobulėjimui skirtas dėsnis, tai žmogus gyvena šiame pasaulyje vardan pažinimo ir patirties. Tai reiškia, kad mes esame ne fiziniai kūnai, turintys sielas, o sielos, periodiškai įsivelkančios į kūnišką drabužį. Tuomet toks modelis leidžia paaiškinti ne tik nemalonius įvykius ar ligą, gautą nuo vaikystės visam gyvenimui. Karma, kurią toliau galime vadinti lemtimi, leidžia gimti tokiose sąlygose, kuriose geriausiai galime tęsti tobulėjimo procesą. Tad kiekvienas žmogus jau gimsta unikalus, turėdamas priešistorę ir tam gyvenimui numatytą tobulėjimo planą. Kad šis planas būtų sėkmingai įgyvendintas, gauname tam palankiausias pradines sąlygas ir vėlesnius gyvenimo įvykius. Tiek žemišku vertinimu palankios sąlygos, tiek apribojimai vienodai naudinga ir reikalinga pagalba sielos ir asmenybės vystymuisi.

Tikint karmos dėsniu išeitų, kad visas žmogaus gyvenimas – iš anksto nulemtas?

Žmogaus gyvenimas negali būti nulemtas iki menkiausių detalių, nes tai iš mūsų atimtų esminę savybę – reikšti laisvą valią, o taip pat – ir pažinimo bei tobulėjimo galimybę. Mums naudinga kuo geriau išmokti savo pamokas ir neišsisukinėti. Kartu turime galimybę keisti savo mokymosi planą, kitaip sakant, mokytis geriau ar prasčiau, iki kol aukštesnės jėgos nuspręs, jog visiškai nenaudingai leidžiame laiką, nukrypome pavojinga linkme ir geriau mus ištraukti iš žemiškųjų sąmonės apribojimų (kalbu apie mirtį). Prieš įsikūnijant į naują kūną sielai primenama, kokių tikslų ji planavo siekti, ir paleidžiama į pasaulį iš naujo. Mirtis, jei ji nėra savalaikė, natūrali sielos susiplanuotos kelionės pabaiga, o ankstyvas jos nutraukimas, apsaugo nuo žalos sau, savo sielai jei kartais pasukama klaidinga kryptimi. Prisiminus tikruosius tikslus sielai suteikiama galimybė vėl įsikūnyti ir sekančiame gyvenime išmokti pamokas, kurių nepavyko įsisavinti ankstesniame įsikūnijime. Žodžiu, žmogus priverčiamas kartoti kursą kaip prastai besimokantis moksleivis – dvejus metus eiti į tą pačią klasę.

Taigi, galima teigti, kad į gyvenimą sielos ateina turėdamos tam tikrų užduočių, t.y. lavinti savybes, kurių nepavyko tinkamai išugdyti praeituose gyvenimuose?

Karma yra tai, su kuo susiduriame kaip savo praeities pasekmėmis. Tose sferose, kuriose patinginiavome, ar kurių tiesiog dar nevystėme, esame silpni ir jose mums sekasi sunkiai. Tose sferose, kuriose jau įdėjome daug darbo ir tobulėjome ne vieną gyvenimą, turime įgimtų talentų. Taigi, iš praeitų gyvenimų klaidų teks pasimokyti ir patobulėti, o kur įdėjome papildomų pastangų, sulaukiame sėkmės ir galimybių.

Taip kiekvienas gimstame turėdami stiprybių ir silpnybių, talentų ir charakterio trūkumų. Nemanau, kad net turint daug sunkios karmos ji iš karto lyg šalto vandens kibiras išpilamas žmogui ant galvos. Tai tarsi laisvės apribojimas lygtiniu būdu: jeigu kartosime tas pačias klaidas, pasiduosime pagundai vėl nueiti netinkamu keliu, sulauksime pasekmių, kurios padės susivokti ir pasitaisyti.

Įgimti žmogaus talentai, gabumai yra potencialas. Vėl dedant pastangas toje pačioje sferoje jis atsiskleis ir gali pasitarnauti sėkmingoje karjeroje. Tačiau ne visi pasirenkame tą profesiją, kurioje atsiskleistų didžiausi įgimti talentai. Ir tai nebūtinai yra blogai. Kokia prasmė iki begalybės tobulintis tik viena kryptimi, pasiekus kažkokį lygmenį naudingiau atsigręžti į kitas sferas ir ugdyti silpnesnės savybės.

Astrologijos studijos man padėjo suprasti, jog gimdami atsinešame savo ankstesnių gyvenimų patirtį, talentus, padarytas klaidas ir tobulėjimo planą, numatytą šiame gyvenime. Individualus žmogaus horoskopas parodo, kuriose srityse esame daug pasiekę ir apdovanoti, o kur slypi mūsų silpnybės. Taip pat gimimo horoskopas parodo, kas padėtų užsitarnauti papildomą sėkmę, ir dėl ko būsime griežtai baudžiami net menkai prasižengę.

Kurios planetos parodo įgimtus žmogaus talentus ir silpnąsias sritis?

Sritis, kuriose praeituose gyvenimuose įdėjome daug darbo ir per kurias išsiugdėme tam tikras vidines savybes, atskleidžia Jupiterio planetos padėtis. Kuriose srityse gyvenimo pamokas išmokome prastai ir todėl šiame gyvenime turime atiduoti skolą, įdėti papildomų pastangų ir pasitempti nesitikėdami greito atlygio, parodo Saturno padėtis horoskope. Šviesiausią ir geriausią karmą, tarsi Angelą Sargą ar palaiminimą atspindi baltasis Mėnulis Selena, o apie mūsų didžiausią silpnybę, pagundą ir tamsiąją karmą užuominų duoda juodasis Mėnulis Lilit. Likusios planetos atskleidžia kitus mūsų sielos brandos, asmenybės ir gyvenimo plano aspektus.

Nedrįstu teigti, jog kiekvienam žmogui būtina žinoti jo gimimo horoskopą. Daugelį dalykų jaučiame intuityviai ar mums atskleidžia pats gyvenimas. Tačiau jeigu paklydome gyvenimo kelyje ir reikia priminimo, kur reikėtų eiti toliau ir kokiais resursais galime remtis, tuomet astrologija yra puiki pagalbininkė. Individualus horoskopas prilygsta gyvenimo žemėlapiui, kuriame atsispindi su kuo siela atėjo į šį gyvenimą, gyvenimo kelionės kryptys, sunkesni ir lengvesni kelio ruožai, lankytinos vietos ir visos kelionės tikslas – šiam gyvenimui sielos pasirinktos užduotys. Karma yra reikšminga viso sudėtingo sielos tobulėjimo proceso dalis, todėl iš tiesų blogos ar geros karmos nebūna, visas jos mechanizmas veikia mūsų aukščiausiajam gėriui.

Straipsnis spausdintas žurnale Būrėja, 2013 metų Liepos mėnesio numeryje